Ryte išvykstame iš Vilniaus. Užsukame į Perloją. Aplankome paminklą Vytautui Didžiajam (8,3 metro), vykstame ir sustojame Merkinėje: užlipame ant piliakalnio, apžiūrime bažnyčią, (pageidaujant kraštotyros muziejų).
Važiuojame į Marcinkonius, ten aplankome etnografijos muziejų: jame pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį, grybavimo įrankius, unikalius Dzūkijos krašto daiktus. Marcinkonių etnografijos muziejuje mokysimės kaip liejamos žvakės. Gimus vaikeliui jam buvo išliejama žvakė, kurią uždegdavo per krikštynas. Su ta pačia žvake jis priimdavo pirmąją komuniją, ja nešinas eidavo ,,šliūban“, tos pačios žvakelės liepsnelė palydėdavo Amžinybėn. Žvakių liejiko amatu vertėsi nedaugelis, nors žvakės visada turėjo paklausą ir vertę. Atvykę sužinosite, kaip buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, kokių reikia įrankių, iš kokių siūlų paruošiamas ,,knatas“ (dagtis), ką reikia daryti, kad žvakė būtų tiesi ir daug kitų paslapčių apie žvakių liejimą, kurias žino tik šiliniai dzūkai.
Kelionė į Vilnių , sugrįžimas vėlai vakare.