Azerbaidžanas
Valstybė, esanti Kaukazo regione, Kaspijos jūros pakrantėje. Azerbaidžanas priklausė Sovietų Sąjungai iki pat jos žlugimo 1991 metais. Iki šiol su vyresniais vietiniais gyventojais galima susikalbėti rusiškai. Vis dėlto šalis sparčiai keičiasi. Atradus joje naftos, imta investuoti į įvairias pramonės šakas. Labiausiai išaugęs ir moderniausias miestas yra Baku – šalies sostinė, kur ir traukia visi turistų srautai.
BENDRIEJI DUOMENYS APIE ŠALĮ
Plotas – 86 600 km²
Gyventojų skaičius – 9 973 697 gyventojai (2017 m.)
Sostinė – Baku 2 132 801 gyventojų ( 2012 m.)
Religija – musulmonų 94 proc.
Kalba – valstybinė kalba azerbaidžaniečių.
Elektros srovė – dažniausiai 220 voltų. Azerbaidžane yra europietiško tipo rozetės ir elektros kištukai.
Pinigai – valstybinė valiuta Azerbaidžano manatas.
VIZA
Lietuvos Respublikos piliečiams vizos reikia. Informacijos dėl vizų ir įvažiavimo sąlygų rekomenduojame teirautis artimiausioje šalies atstovybėje ar kompetentingose institucijose.
Vykstant su diplomatiniu ar tarnybiniu pasu vizos trumpalaikiam buvimui nereikia.
Pastaba:
Azerbaidžano vizą Lietuvos Respublikos piliečiai gali gauti elektroniniu būdu per elektroninių vizų išdavimo sistemą. Elektroninė viza yra išduodama per 3 darbo dienas. Elektroninė viza yra vienkartinė ir leidžia užsieniečiams Azerbaidžano teritorijoje būti 30 dienų.
Užsieniečiai, pasiliekantys Azerbaidžane daugiau nei 10 dienų, privalo užregistruoti savo gyvenamąją vietą. Paprasta tai padaryti internetu arba atvykus į ASAN paslaugų centrą. Užsieniečiai, pažeidę šį reikalavimą, turi sumokėti baudą.
Keliautojai, kurių pasuose yra viza ir/ar leidimas atvykti į taip vadinamąją „Kalnų Karabacho Respubliką“, negalės gauti vizos vykti į Azerbaidžaną. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai Azerbaidžano valdžios institucijos kitais būdais sužino apie keliones į šį ar kitus šalia esančius minėtus regionus.
Atkreipiamas dėmesys į šias Azerbaidžano sienos kirtimo aplinkybes:
Keliautojai, turintys pasuose Armėnijos vizas, turėtų tikėtis ilgiau laukti ir būti apklausiami atvykdami į Azerbaidžaną;
Keliautojai, turintys Kalnų Karabacho vizas, nebus įleisti į Azerbaidžaną
Nėra galimybės tiesiogiai kirsti sienos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano iš abiejų pusių.
SAUGUMAS
Rekomenduojama nevykti į Kalnų Karabachą ir į jį supančius septynis okupuotus Azerbaidžano regionus (Agdam, Fuzuli, Jabrayil, Zangilan, Qubadli, Lachin ir Kalbadschar), taip pat prie kontaktinės linijos.
Lietuvos Respublika pagal tarptautinę teisę nepripažįsta vadinamosios „Kalnų Karabacho Respublikos“. Keliautojai, vyksiantys į šį regioną, negalės sulaukti konsulinės pagalbos nei iš Lietuvos Respublikos ambasados Baku, nei iš ambasados Jerevane. Ties kontaktine linija bei Armėnijos – Azerbaidžano pasienyje yra susišaudymų, minų tikimybė. Konflikto pusės nuolat praneša apie 1994 m. paskelbtų paliaubų pažeidimus, o 2016 m. balandį įvyko didžiausia karinio konflikto eskalacija nuo paliaubų paskelbimo.
Kelionė į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano leidimo pagal šios šalies teisę yra nusikaltimas. Azerbaidžanas gali pareikalauti trečiųjų valstybių išduoti jose besilankančius asmenis, anksčiau pažeidusius Azerbaidžano nustatytą atvykimo į Kalnų Karabachą tvarką.
KLIMATAS
Nors Azerbaidžanas yra prie Kaspijos jūros, bet šalies orus labiau lemia kontinentinis klimatas. Tai reiškia, kad vasarą yra karštas periodas, o žiemą – santykinai šaltas. Sostinėje Baku kritulių iškrinta labai nedaug, ypatingai sausi vasaros mėnesiai. Kaukazo kalnai apsaugo šalį nuo žiemą atslenkančių šalčio bangų iš kontinentinės Rusijos. Dėl to žiemą Kaspijos jūros pakrantėje nebūna speigų. Lentelėje pateikta vidutinė temperatūra atskirais mėnesiais.
Geriausias metas keliauti į Azerbaidžaną yra gegužės, rugsėjo arba spalio mėnesiais, kai temperatūra nebėra tokia aukšta ir galima patogiai keliauti po šalį.
TRANSPORTAS
Oro transportas. Heydar Aliyev tarptautinis oro uostas (GYD), įsikūręs apie 20 km nuo Baku, yra vienas svarbiausių oro uostų šalyje. Per jį kasmet skrenda daugiau nei 6 mln. keleivių.
Žemės transportas. Baku veikia kelios metro linijos, kuriomis patogu keliauti po visą sostinę. Azerbaidžane neseniai rekonstruota didelė dalis greitkelių, kurie jungia didesnius miestus ir tęsiasi iki pat Sakartvelo sienos. Geležinkelių tinklas šalyje yra gana išvystytas, tačiau traukiniai nebėra nauji ir kelionė jais truks ilgiau nei kitomis transporto priemonėmis. Geriausias pasirinkimas keliauti po šalį būtų autobusais. Jie patogūs ir gana greiti. Tačiau norintiems keliauti nepriklausomai nuo autobusų tvarkaraščių ir maršrutų, galima išsinuomoti automobilį. Tai apsimoka, nes degalų kainos Azerbaidžane yra tris kartus mažesnės nei Lietuvoje.
VIRTUVĖ/MAISTAS
Azerbaidžano virtuvei turėjo įtakos aplinkinių regionų skoniai. Daug panašių patiekalų atkeliavo iš Turkijos, Vidurio Rytų ar Viduržemio jūros regiono. Labai dažnai ant azerbaidžaniečių stalo pamatysite plovą, šašlykus, kebabus ar chalvą. Iš tradicinių patiekalų galima išskirti mėsos kukulių sriubą Kufta Bozbash, ėriena ir ryžiais įdarytą baklažaną- Dolma, ar šaltą jogurtinę Dovga sriubą su ryžiais, avinžirniais ir žolelėmis. Beveik prie kiekvieno patiekalo azerbaidžaniečiai užsigeria juodosios arbatos. Tai tradicinis šalies gėrimas.
KAINOS
Azerbaidžane kainų lygis yra žemesnis nei Lietuvoje
KĄ PAMATYTI
Baku – autentiškumą išlaikęs senamiestis ir modernioji miesto dalis su „Liepsnos bokštais“ ir promenada prie Kaspijos jūros.
Gobustanas – muziejus po atviru dangumi. Ši vieta garsėja petroglifais – akmens amžiaus piešiniais ant uolų. Taip pat ten galima pamatyti taip vadinamus purvo ugnikalnius. Burbuliuojančiose purvo voniose galima ir išsimaudyti.
Šeki miestas – kadaise buvęs vienas iš Šilko kelio centrų, kur sustodavo pailsėti pro šalį einantys karavanai. Šiandien miestas turistus stebina autentika ir dar turizmo nesugadintu vietinių nuoširdumu.